- viršumas
- viršùmas sm. (2) RŽ 1. NdŽ buvimas aukščiau, viršaus turėjimas: Jis stengėsi pabrėžti savo viršumą, nes buvo kilmingo kraujo ir aukšto rango rš. Tuo savo viršumù jis pasinaudodavo kiekviena proga DŽ. 2. Sut viršūnė, aukščiausia vieta: Nesa nereikia perirtis per marias, net viršumu kalnų perlipt DP36.
Dictionary of the Lithuanian Language.
